Bulvių sriuba su šonine ir kukurūzais

Oi! Pasigirsiu. Taigi praėjusi savaitė buvo dviejų didelių pirkinių savaitė. Pirmas pirkinys – tai Nikon D300. Senai svajojau apie kažką, kas tiktų šių receptų ir jų rezultatų fotografijai. Ir pagaliau apsisprendžiau, o pasitaikius tinkamai progai ir nusičiupau. O tai reiškia, kad ilgainiui nuotraukų bus daugiau, jos bus įdomesnės ir informatyvesnės. Arba tiesiog jaukesnės. Tuo pačiu klausimas jums – ar papildomos nuotraukos, iliustruojančios gamybos proceso etapus, jums būtų vertingos? Pasigendate papildomos medžiagos ar užtenka tiek kiek yra? Būtų labai smagu išgirsti jūsų nuomonę ir atsiliepimus komentaruose! 🙂

O kitas pirkinys – elektrinis puodas. Ką ten puodas – visas didpuodis, į kurį telpa 5,5l maistinio gėrio! Pats įrenginys yra tikrai paprastas: teflonu dengta forma, kurios apačioje iš išorės pritaisytas kaitinimo elementas. Su dideliu, sandariu stikliniu dangčiu. Yra du reguliatoriai – norimo temperatūros (+40…+240C) ir laiko (0-240min.). Na ir dar kelių papildomai įdėtų formų ar grotelių dėka visas šis įrenginys apskelbtas multifunkciniu. Nerašysiu nei modelio, nei kur pirkau – tegul tai nebūna paslėpta reklama. Visi šie puodai panašūs savo funkcijomis ir paskirtimi ir didelių amerikų nėra, o kartu – nėra prasmės permokėti didelių pinigų. Nebent kas nors man įrodys, kad yra kitaip – tada būtinai paskelbsiu apie tai ir čia.

Puodo norėjau dėl dviejų priežasčių: jau senokai dairiausi įrenginio slow-cook’ingui, kuris dabar labai „ant bangos”, o dar todėl kad sodyboje neturiu padorios virtuvės. Kadangi man sodyba yra didelė žaidimų aikštelė, tai noriu turėti patogią, jaukią ir funkcionalią virtuvę. Ja dar tik projektuoju galvoje, gal kitamet įgyvendinsiu. O kol kas – valgyt norisi ir sodyboje, ypač pavasarį ir rudenį norisi karšto, guodžiančio maisto. Štai šis elektrinis puodas su kaupu pateisino mano lūkesčius. Jame galima troškinti, virti garuose, virti vandenyje, kepti ir dar daryti masę visokių veiksmų. Tuo tikrai užsiimsiu, stengsiuosi apie naujas patirtis papasakoti ir čia. Tam net sukūriau specialią kategoriją – „Vienuo puodo receptai”. Tai reiškia, kad skelbiamus receptus galėsite pasigaminti labai paprastai, greitai, gamybai jums užteks vieno puodo ir  bus nesvarbu kur gaminate: namuose, sodyboje, svečiuose, ant laužo ar bendrabutyje bendroje virtuvėje. Receptai tiks ir slow-cookeriams bei multifunkciniams elektriniams puodams. Ta proga – pirmasis patiekalas šiai kategorijai.

Štai ji tokia paprasta, bet neprasta vieno puodo sriuba. Pateikiant kartu su nesaldžiais keksiukais su sūriu ji bus ne tik labai soti, bet ir šventiška. Puikiai tiks tokioms žvarbioms rudens dienoms, kokios prasidėjo dabar. Be to ši sriuba bus tikrai gardi ir kitą dieną, todėl nebijokite, jei nesuvalgysite visko per kartą.

Kaip visada pabaigai – keli patarimai. Recepte nėra druskos. Sąmoningai. Man ši sriuba ir vien nuo šoninės buvo stipriai sūri. Jei paaiškės, kad sriuba per sūri – skieskite ją pienu. Jis sumažina sūrumo pojūtį.

Prieskoniams naudojau čiobrelius, raudonėlį ir krapus. Bet jei nusipirksite kokį kitą mėgiamą žolelių rinkinį jis tiks. Tyčia nurodžiau berti prieskonius pradžioje, į aliejų – taip ryškiau atsiskleidžia džiovintų žolelių aromatai.

Na o didžiausias šios sriubos privalumas yra ne tik jos puikus skonis, bet ir paprastumas bei pigumas. Ji neįtikėtinai pigi ir galėtų būti fantastiška alternatyva pusgaminiams ar keptoms bulvėms, kuriomis minta studentai. Pažiūrėkit: rūkytos šoninės ar kumpio studentas atsiveža iš tėvų, kartu su bulvėmis ir svogūnais. Papildomai artimiausioje parduotuvėje nusiperka skardinę kukurūzų -0,5€, porą – 0,5€ ir puslitrį pieno – tai dar 0,5€. Viso: 1,5€. O maisto užteks 3 dienoms. Sočiai ir gardžiai pavalgyti jaunam, amžinai alkanam organizmui. Argi ne puiku! 🙂

Gardi, maistinga, soti ir labiau už plytelę šokolado guodžianti sriuba – puikus rudeninės virtuvės patiekalas.