Nuolatiniai šio blogo skaitytojai greičiausiai pastebėjo, kad aš labai mėgstu kartvelų virtuvės patiekalus. Patinka jie man savo paprastumu, prieskonių išraiškingumu ir begaliniu žolelių aromatu. Kažkurią dieną apsižvalgiau, kad apie daug ką esu rašęs, o čanachus ir praleidau. Gal todėl, kad šis patiekalas populiarus ir mūsų krašte ir jo receptą galima rasti daugumoje maisto blogų?

Beje, čanachai yra vadinami kartvelų virtuvės atstovais ir iš esmės taip ir yra, bet reiktų nepamiršti, kad tai – viso Kaukazo regiono patiekalas, tiesiog vadinasi kiek kitaip ir gaminamas šiek tiek skirtingai. Pavyzdžiui Armėnijos virtuvėje šis patiekalas vadinamas kčuč, beje pavadinimas tiesiogiai kilęs iš molinės puodynėlės, kurioje ir gaminamas patiekalas, pavadinimo. Azerbaidžane panašus patiekalas vadinamas piti ir t.t. Visus šiuos patiekalus vienijanti savybė – gaminimo būdas „moliniame puode sudėjai, pašovei ir palikai“. Gal būt dėl tokio paprastumo patiekalas populiarus ir mūsų kraštuose?

Beje, dėl molinės puodynėlės. Įprasta manyti, kad jos turi būti nedidelės ir dailios, kurios patiekalas gaminamas porcijinėmis dalimis. Tai, tiesą sakant, nėra labai populiarus variantas, labiau šventinis gamybos būdas. Kasdieniniam valgiui gaminti naudojama viena neišvaizdi puodynė su dangčiu, kurioje viskas gaminama visiems valgytojams. Bet ji privalo būti molinė. Kartvelai tiki, kad tikrai gardaus patiekalo paslaptis – molinis indas, kuriama jis yra gaminamas…

Produktai

produktai čanachams

Beveik visus reikiamus produktus matote paveikslėlyje: mėsa – aviena arba veršiena, blogiausiu atveju minkšta jautiena ar kiauliena (geriau rinktis kumpį), svogūnai, česnakas, saldieji ir aitrieji pipirai, bulvės, būtinai – baklažanas, druska, paprika milteliais, kaukazietiški prieskoniai ir švieži prieskoniniai žalumynai – krapai, petražolės ir kalendra.

Proporcijos: 1,5kg mėsos – 1kg bulvių – 1kg pomidorų – 1 didelis baklažanas (arba 2 maži). Visa kita jau kaip prieskoniai, todėl nedidelė paklaida esmės nekeičia 🙂

Beje apie mėsą – kaip matote, ji jau supjaustyta kubeliais ir pamarinuota adžikoje per naktį. Nereikia druskos, tiesiog kilogramui mėsos dėkite šaukštą ar du adžikos ir įtrinkite ją į mėsą. Uždenkite ir palikite per naktį. Marinavimo metu adžika įsigers į mėsą ir ji bus gardi bei minkšta.

Beje, mėsos nereikia pjaustyti stambiai. Kubeliai turi būti vieno kąsnio dydžio, idant valgant nereikėtų  naudotis peiliu ir viskas tilptų į burną.

Antras etapas – susmulkinti ir karamelizuoti svogūnus. Jau girdžiu sakančius, kad tai – netikras čanachų receptas ir jis neautentiškas ir niekas taip nedaro!!!!1

Nedaro. Aš darau. Nėra vieningo čanachų recepto ir aš nepretenduoju į autentiškumą. Yra tam tikros bazinės taisyklės, kurių privaloma laikytis. Tačiau niekas nedraudžia lengvai improvizuoti. Galima sudėti žalius pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, tačiau tada jūs gausite virtus – troškintus svogūnus patiekale, kurie turės specifinį vaikų darželio virtuvės kvapą. Žinote apie ką aš kalbu – visi sovietmetį matę vaikų darželiai kvepia vienodai. Kad taip nebūtų – aš svogūnus apkepu.

Dabar galima smulkinti daržoves kubeliais, kapoti žalumynus ir viską viską sudėti į vieną dubenį.

O sudėjus į dubenį viską gerai išmaišyti, idant visi prieskoniai ir žalumynai susimaišytų. Nesitikėjote? Che, smagu, kad pavyko nustebinti 🙂

Dabar toliau priklauso nuo to, ar gaminsite vienoje puodynėje ar dalinsite po mažas puodynėles, dar taip ir vadinamomis čenachinėmis?

Jei viena – ant dugno būtinai padėkite 100g. sviesto. Ne tik košės, bet ir čanachų sviestu nesugadinsi. Jei porcijinėmis – po gabalėlį į kiekvieną puodynėlę. Vėliau dedame dubenyje esantį mišinį – atatinkamai visą į vieną arba porcijomis paskleidžiame.

Svarbu: sudėjus maisto produktus į puodynėles juos reikia apspausti, idant neliktų tuščių oro tarpų. Produktai turi glaudžiai sugulti į indus.

Aš pats papildomos drėgmės nenaudoju. Jeigu norisi, kad patiekalas būtų labiau sultingas ir primintų tirštą sriubą, tuomet galima šliukštelti vandens. Bet ne iki viršaus! Šiek tiek.

Uždengiam dangtelius ir pašauname indelius į… šaltą orkaitę. Šis momentas irgi yra svarbus. Molis dalykas delikatus ir jis turi įšilti tolygiai, kartu su orkaite ir produktais jame. Pašovėte, įjungėte +180C temperatūrą ir pamiršote bent porai valandų. Praėjus minėtam laikui priėjote, tiesiog išjungėte orkaitę ir palikote dar bent pusvalandžiui ar net daugiau.

Ir štai po ilgos, aromatais kantrybę bandančios pauzės, dabar jau galima imti puodynėles lauk ir jas atidarinėti.

Patogiausia iškrėsti turinį į dubenėlius ir tada valgyti – ir padažas suvilgys troškinį ir bus ne taip karšta, kaip valgant tiesiai iš puodynėlės.

Čanachai yra paprastas, bet ryškus ir šildantis patiekalas. Kaip ir dauguma Sakartvelo patiekalų jis yra turtingas prieskoniais, bet nėra aštrus. Pikantiškas – taip, bet aštrumas jam neprivalomas ir gal net nelabai pageidaujamas.

Byranti sultinga mėsa, minkštos daržovės, daug aromatų ir skonių – sunku rasti labiau guodžiantį patiekalą žvarbiems rudens vakarams. Jei turite molinę puodyne su dangčiu, bet dar negaminote čenachų – pabandykite, aš tikiu, kad jie taps vienu iš mėgiamų jūsų gaminamų patiekalų.

Skanaus! 🙂