Kai vasara įsibėgėja ir šaltibarščiai nusibosta galima prisiminti ką valgo pietiečiai, kurie mums pateikiami kaip sveikos mitybos pavyzdžiai. Vienas toks patiekaliukas yra tartum užkandis, nors gali būti pagrindinis patiekalas. Dar tai yra sriuba, nors kai pagalvoji – gali būti ir salotos. Arba praktiškai veganiškas glotnutis. Gazpacho, mano mielieji. Sriuba, kurią galima pasigaminti per dvi minutes, nors jeigu turėsit ūpo pradėti gamybą iš vakaro – kitą dieną ji bus dar gardesnė.
Tačiau gaminant šią sriubą būtini keli svarbūs, net sakyčiau esminiai, dalykai, be kurių sriuba bus nieko verta. Visų pirma privalo būti vasara, kai daržovės šviežios, gardžios ir kvapnios. Ta prasme žiemą nieko nesigaus, nesivarginkite. Antra sąlyga – turi būti šilta. Taip kaip pernai, kai vieną dieną +13C, o kitą +12C ir abi dienas lyja – nieko doro nebus. Eikit kepti karką. Turi būti žmoniškai šilta, tai reiškia, kad oro temperatūra +25C ar daugiau. Štai esant tokioms sąlygoms bei aplinkybėms galima gaminti gazpacho.
Pasiruošimas: reikės kelių neįmantrių produktų (kiekiai nurodyti vienai porcijai) – 2 gerai sunokusių pomidorų, šviežio agurkėlio, 1/2 žaliojo saldaus pipiro, kelių svogūnų laiškų, mažos skiltelės česnako, mažojo piršto dydžio saliero stiebkočio gabaliuko, petražolių lapelių, kelių baziliko lapelių, druskos ir juodųjų pipirų, šlakelio labai skanaus alyvuogių aliejaus (jei pigus ir kartus – nevarkit, nieko nesigaus), šlakelio balzamiko acto arba tiesiog citrinos sulčių (rūgštelė visa ko balansui) ir riekutės baltos duonos. Dar blenderio reikės viskam susmulkint.
Gamyba: daržoves supjaustom kubeliais, pomidorams išimam kotelio lizdavietę, sumetam į blenderio indą, pasūdom, papipirinam, pašlakstom aliejum ir actu ar citrinos sultimis. Kubeliais suplėšom duoną. Turėsit panašiai taip:
O tada uždengiam ir įjungiam trintuvą – smulkintuvą. Minutė darbo ir turim kiek keistos spalvos ir gardžiai gaivaus aromato tyrelę. Paragaujam, derinam druską / rūgštelę jei norisi. Per tiršta? Įpilkite šlakelį šalto vandens ar mineralinio. Dar paplakit. Viskas, pilam į dubenėlį, užbarstom plėšytu baziliku ar petražolėmis, dar šiek tiek pašlakstom aliejumi ir pateikiam, kol nesušilo.
Pamenat, kalbėjau apie gamybą iš vakaro? Tai štai jei turit laiko ir ūpo – viską supjaustot kubeliais, suberiat į dubenį, sūdot / gardinat / aliejuojat ir gerai išmaišot. Uždengiat lėkšte ar dangčiu ir į šaldytuvą. Tegul druska graužia daržoves, leidžia jų sultis, tegul visi skoniai ir aromatai susimaišo ir dar daržovės šiek tiek pasimarinuoja. Jei ne per naktį, tai bent valandą. Ir jau tada blenderis – dubuo – pateikimas.
Paprasta, greita, pigu ir žiauriai gerai. Atskiras bučkis heiteriams „aš buvau pietuose – gazpacho daro ne taip!!!”: gazpacho visi daro taip kaip tik nori. Nėra griežto recepto. Va mano mylimoji nemėgsta paprikų, štai aš ir nededu. Bet dedu petražoles, nors jos čia nepriklauso pagal neegzistuojantį „originalų receptą”. Šis receptas turi tik du reikalavimus: daržovės privalo būti šviežios ir aliejus kokybiškas. Visa kita yra taip nesvarbu kaip nesvarbu yra visa kita vasariškoje atokaitoje.
Skanaus!
