Lietuvoje prasidėjo vasara, o kartu su ja – šaltųjų sriubų sezonas. Šioje kategorijoje, be abejo, karaliauja šaltibarščiai. Tačiau jeigu jie kartais nusibostų – aš turiu jums šaunią alternatyvą. Ši Balkanų regione paplitusi sriuba yra gana gimininga šaltibarščiams, tačiau turi ir savitų skirtumų, kurie suteikia šiai sriubai gaivos ir pikantiškumo. Tai – tarator (bulgariškai таратор arba kaip ją vadina makedoniečiai – таратур).
Tarator populiari Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Ji valgoma vasarą, gaminama iš sezoninių daržovių ir patiekiama prieš pagrindinį patiekalą arba kartu su pagrindiniu patiekalu. Jeigu ji ganėtinai skysta, tuomet gali būti pateikiama didelėje stiklinėje su keliais kubeliais ledo. Su nedidelėmis recepto improvizacijomis ši sriuba yra ruošiama ir Turkijoje bei Albanijoje. Paruoškime ir mes.
Tarator
- 500ml rūgpienio arba lieso natūralaus jogurto
- 1 trumpavaisis agurkas
- 1/2 skiltelės česnako
- šiek tiek svogūno laiškų ir krapų
- 1/3 citrinos sulčių ir geltonoji žievelės dalis
- saujelė graikiškų riešutų
- druskos pagal skonį
- alyvuogių aliejaus pašlakstyti patiekiant
- Agurką nulupame ir supjaustome mažais kubeliais
- Šiek tiek pasūdome, kad imtų skirtis jo sultys
- Smulkiai įtarkuojame česnaką ir geltonąją citrinos žievelės dalį
- Užberiame rupiai trintus graikinius riešutus
- Įspaudžiame citrinos sultis
- Užbarstome smulkiai kapotais krapais ir svogūnų laiškais
- Supilame rūgpienį ir viską išmaišome. Atvėsiname.
- Pateikiant pašlakstome aliejumi ir dar šiek tiek užtarkuojame citrinos žievelės.
Iš paminėtų recepte produktų pagaminsite dvi porcijas sriubos.
Jeigu tingite – agurką galima stambiai sutarkuoti, tačiau pjaustytas kubeliais yra gardesnis valgyti.
Graikinių riešutų nereikia sumalti į miltus, užteks supylus į maišelį kiek padaužyti kulinariniu plaktuku ar kočėlu. Valgant turi jaustis, kad dėti graikiški riešutai.
Jeigu prieš patiekiant aliejų šiek tiek pakaitinsite ir į jį įbersite aitriosios papirkos miltelių bei įmaišysite, tai apšlaksčius sriubą tokiu aliejumi ji gaus dailios rausvos spalvos lašelių ir dar papildomo pikantiškumo valgant.
Ir neskieskite šios sriubos! Ji privalo būti tiršta – tai tartum tiršta sriuba arba skystos salotos.
O šiaip – gaivi, pikantiška, su citrusinėmis natomis. Kaip tik tai, ko norisi karštą vasaros dieną ar pavakare. Skoniu kažkuo primena graikišką tzadziki padažą. Bet tik primena, šiaip tai nėra jis.
Visai šauni šaltsriubė, man ji išties patiko. Tikiuosi, kad patiks ir jums. Berašydamas tekstą pagalvojau, kad dar čia tiktų įmaišyti kelis smulkiai kapotus mėtų lapelius – būtų dar kelios vėsios natos skonių gamoje.
Ir dar ši sriuba visai tiktų prie ant žarijų keptos žuvies.
Šaunios vasaros, mano mielieji skaitytojai! 🙂
