„Jeigu aname pasaulyje yra rojus – žmonės jame valgo kartvelų valgius” – Sakartvelo patarlė.

Sakartvelo virtuvė sena ir turtinga, vargu ar kas pasiginčytų irba prieštarautų šiam teiginiui. Tačiau ir tarp lobių pasitaiko ypatingi deimantai. Patys kartvelai sako, kad jų virtuvėje tai – sacivi ir čašušuli.

Tai tarsi kartvelų virtuvės in ir jang. Sacivi valgomas kaip šaltas patiekalas ir jį dažniausiai gamina moterys. Čašušuli (ჩაშუშული – troškintas) gamina vyrai, ir jis valgomas labai karštas. Abu šiuos kartvelų virtuvės deimantus apjungia baltas vynas, kuris geriamas valgant šiuos patiekalus. Du ypatingus Sakartvelo nacionalinės virtuvės pasididžiavimus.

Ir štai koks įdomus faktas: mes labai mylim Sakartvelą ir jo žmones, mes mėgstame jų virtuvės patiekalus ir noriai juos valgome. O apie čašušuli mažai kas yra girdėjęs. Skubu ištaisyti šią klaidą ir papasakoti jums, mano gerbiami skaitovai vyrai, kaip galite šiuo nuostabiu patiekalu pamaloninti savo mylimas moteris ir svečius.

Dar viena gera naujiena gyvos ugnies mylėtojams: populiaru šį patiekalą gaminti lauke, kazane, ant gyvos ugnies. Jei neturite kazano, o tik storadugnį puodą ar keptuvę aukštais kraštais ir dangčiu – nieko baisaus, patiekalą pagaminsite ir ant namų viryklės. Tačiau jei esate kazano fanas būtinai privalote įsitraukti šį patiekalą į savo planus.

Produktai

Produktų šiam patiekalui reikia gana nedaug ir jų proporcijas lengva prisiminti.

1kg veršienos arba jautienos – 1kg gerai sunokusių pomidorų  – 1/2kg svogūnų galvų – 1/2 galvutės česnako. Galima dar papildomai naudoti 1/2kg saldžiųjų pipirų (neprivaloma).

Šis patiekalas yra troškinys todėl nereikia brangios ir minkštos mėsos. Kaip tik kur kas gardesnė bus ta, kuri turi daug jungiamųjų audinių. Imkite kumpį, bus nebrangu ir skonis tobulas.

Prieskoniai: 1 šaukštas adžikos – 1 šaukštelis chmeli – suneli prieskonių mišinio, 1 šaukštelis saldžiosios paprikos miltelių, 1 šaukštelis maltų kalendros sėklų, 1 šaukštas pomidorų pastos, druska ir juodeji pipirai pagal skonį;

Puokštelė šviežių petražolių ir kalendrų šakelių.

Na ir aliejaus kepimui.

Gamyba

Mėsai nupjaustome riebalus jei yra, plėves ir kitus nereikalingus priedus, idant liktų dailus raumens gabalas. Supjaustome nykščio dydžio gabalėliais, dedame į indą, uždedame adžiką, ją įmasažuojame į mėsą ir uždengę indą paliekame marinuotis bent per naktį. Reikia, kad prieskoniai įsigertu giliai į mėsą.

Prieš gaminant pasiruošiame likusius produktus:

  • svogūnus nulupame ir supjaustome kubeliais
  • pomidorus nulupame ir sutarkuojame stambia tarka
  • česnako skilteles nukupame, pasmulkiname ir sukapojame su petražolių ir kalendros koteliais; lapelius atidedame.

Kazane arba puode labai įkaitiname šiek tiek aliejaus, sumetame į jį mėsą ir neliesdami paliekame skrusti. Kai vienas gabalėlių šonas ima ruduoti – trumpai pamaišome ir skrudiname kitus šonus. Jei išsiskirs mėsos sultys – neliečiame, kol nugaruos.

Kai mėsa paskrudo – suberiame svogūnus. Pamaišome. Jie paleis sultis ir jose mėsa ims troškintis, kai skystis nugaruos – dedame pomidorų pastą, beriame sausus prieskonius ir pamaišome, pakaitiname kol pasklis prieskonių kvapas.

Supilame tarkuotus pomidorus, beriame kapotus kotelius su česnakais ir išmaišome. (Seuberiame šiaudeliais smulkintą papriką jei naudojate). Sumažiname kaitrą ir uždengę troškiname kartais pamaišydami ir patikrindami ar netrūksta drėgmės ~1 – 1,5 val. jeigu drėgmės daug nugaravo ir nustoja troškintis bei ima kepti ir kibti prie puodo, tuomet įpilame šiek tiek vandens. Bet ne per daug – tai turi būti tirštas troškinys, ne sriuba. Todėl vandens įpilame po truputį, jei reikės – įpilsite dar.

Sukapojame kalendros ir petražolės lapelius, suberiame 2/3 gauto kiekio į puodą. Paragaujame ir sūdome pagal skonį, bet atsargiai: karštas patiekalas atrodo mažiau sūrus, nei yra iš tikrųjų.

Troškiname dar pusvalandį, kol visi jungiamieji audiniai mėsoje ištirps ir mėsa taps minkšta, byrės. Nukaičiame. Pateikiame dubenėliuose apibarstydami likusiais kapotais žalumynais.

Tradiciškai čašušuli pateikiamas įkaitintoje keci – tai tokia iš raudonojo molio ir juodojo akmens mišinio pagaminta keptuvė. Taip dar burbuliuojantis patiekalas, skleidžiantis prieskonių aromatus, patiekiamas molinėje keptuvėje tiesiai į stalą valgytojams. Be papildomo garnyro, bet su šviesia kartveliška duona ir baltu vynu. Širdingiems tostams sakyti.

Patarimai – jų bus tik vienas. Ragaukite adžiką ir įpusėjusį gaminti patiekalą. Jeigu adžika aitri, tuomet papildomai gardinti nereikia, jei nelabai – į patiekalą įdėkite sukapotą aitriosios papirkos ankštį arba šaukštelį aitriosios paprikos dribsnių. Atsargiai dėkite. Čašušuli turtingas skoniu patiekalas, tačiau jis nėra aitrus. Aitrumas neturi dominuoti, prieskonių mišinyje turi būti skonio harmonija.

Patiekalas turi pamaitinti, sušildyti, paguosti, nudžiuginti ir praturtinti jūsų gyvenimą naujais pojūčiais. Tačiau neturi nudeginti ir aitrumu nubausti.

Jis sotus, bet lengvas. Labai sezoniškas ir tinkantis šiems rudeniškiems orams nugalėti. Valgykite jį, mirkykite duoną padaže ir tegul laimė lydi jūsų namus ir jame gyvenančius žmones.

Iš recepte paminėtų produktų sočiai pamaitinsite 5-6 valgytojus.

Skanaus! 🙂