Keistas dalykas – vasaros viduryje mieste iš parduotuvių dingo miso pasta. Miso – tai japonų virtuvėje naudojama fermentuota sojų pasta, kuri tinka gardinti sriuboms, sultiniams, troškiniams ir suteikia išraiškingą specifinį subtilų prieskonį patiekalui. Tai va ta pati pasta tiesiog ėmė ir dingo. Užsukdavau ir į didžiąsias ir į specializuotas maisto parduotuves – nėra. „Ai, jau keli mėnesiai kaip nebeprekiaujam…”. Ramen makaronų bent 4 skirtingų rūšių gausi nusipirkti, o miso – nėra. Stebuklas, nekitaip. Tačiau sutapus kelioms aplinkybėms nutiko taip, kad belaukdamas parskrendančios mano geresniosios pusės nutariau sutrumpinti laiką slampinėdamas PC „Nørdika” ir užsukęs į vieną nedidukę, bet viskuo prekiaujančią parduotuvėle – o stebukle! – radau bent trijų rūšių miso.
Detalių nepasakosiu – tikrai rasit. Taigi, čiupau vieną iš trijų ir nežiūrėdamas į kainą puoliau pirkti. Dabar jau ramu, kai reiks – visada žinosiu kur kreiptis 🙂
Ta proga nutariau išvirti senokai matytą receptą – lašišos miso sriubą su daržovėmis. Sriuba išverdama greitai, o lašiša joje yra poučinama (tai toks terminio apdorojimo būdas – lėtas kepimas skystyje; lietuviško šio termino pavadinimo, deja, nežinau) todėl tampa biri, bet išlieka sultinga. Tiesiog tirpstanti burnoje. Nusipirksit miso – būtinai išbandykit šį nesukubrų receptą savaitgalio pietums. Patikėkite manim: ji nepaliks abejingų.
Lašišos miso su daržovėmis
- 350g. lašišos filė su oda
- 1l vištienos sultinio
- 1 šaukštas miso
- 1 aitrioji paprika
- 1 brokolis
- nykščio dydžio imbiero šaknis
- pakuotė špinatų lapų (dvi didelės saujos)
- 4-6 ridikėlių galvutės
- svogūnų laiškų
- Sriuba išverda gan greitai, todėl viską pasiruošiame iš anksto: imbierą nulupame ir supjaustome juostelėmis, ridikėlius - šiaudeliais, svogūnų laiškus susmulkiname, brokoliui nupjauname žiedynus ir supjaustome juostelėmis, špinatus nuplauname ir paliekame nuvarvėti kiaurasamtyje, aitriąją papriką su visomis sėklomis supjaustome žiedeliais.
- Imame puodą, kurio dugno plotas yra vos didesnis už lašišos gabaliuką. Pilame sultinį, dedame miso ir užkaičiame. Maišome, kol miso ištirpsta, sudedame imbierą ir aitriąją papriką.
- Užvirus į sultinį dedame visą lašišos gabaliuką oda žemyn, sumažiname ugnį ir lėtai verdame. Jeigu skystis pilnai neuždengia lašišos - nuolat laistome ją verdančiu sultiniu.
- Po 5-7min. virimo lašišą plačios mentelės pagalba atsargiai išimame ir dedame į gilią lėkštę, palaistome sultiniu, kad neišdžiūtų, atidedame į šoną.
- Sultinį per sietelį nukošiame į kitą puodą; imbieras ir paprika jau atliko savo darbą - mums jų nebereikia.
- Sumetame pjaustytus brokolius, užverdame, paverdame 2 minutes.
- Suberiame špinatų lapus, nukaičiame puodą, špinatus įmaišome į sultinį - nuo karščio jie suminkštėja ir tuoj pat sukrenta.
- Pravėsusią lašišą tiesiog padedame ant delno oda į viršų, kita ranka (pradėdami nuo kampo) atsargiai nulupame odą. Lašišą pirštais susmulkiname stambiais gabalais. Ji turi būti biri, bet sultinga.
- Pateikiame: į pašildytų sriubinių lėkščių ar plačių dubenėlių dugną beriame žiupsnį ridikėlių šiaudelių, ant jų dedame lašišos, ant jos - iš puodo išgriebtų daržovių.
- Ant daržovių pilame karštą sultinį, kuris sušildo lašišą ir ridikėlius, užbarstome dar ridikėlių šiaudelių ir smulkintų svogūnų laiškų. Iškart pateikiame.
„Ach, ridikėliai, špinatų lapai, brokoliai – lapkritį?” paklausite jūs. Tikrai taip, apsidairykite parduotuvių lentynose. Prekybininkai kardinaliai keičia mūsų mitybos įpročius ir šiuo metu yra tikrai gardžių, sultingų ir traškių daržovių. Sutinku – į pomidorus ir šviežius agurkus gal ir neverta kreipti dėmesio. Bet visa kita – nepriekaištinga. Pabandykite.
Ir dar keli žodžiai apie sriubą: ryški, lengva, sakyčiau – labai sveikuoliška. Imbiero ir paprikos yra tik bendram skonio paveikslui papildyti, bet tai nėra dominuojantys skoniai. Net man, imbiero nemėgstančiam, jis sriuboje nekliuvo; gal net visai maloniai buvo juntamas kažkur fone.
Sultinga lašiša, traškūs ridikėliai, svogūnų laiškai, išraiškingas sultinys. Viskas taip keista – tartum sriuba, tartum – karštos salotos. Labai neįprasta, tačiau kartu – įdomu ir nenuobodu. Tai nebus ta sriubą, kurią virsite kiekvieną savaitę, bet bent paragauti jos tiesiog privalote.
