Dauguma Lietuvos gyventojų mėgsta šiupinines sriubas šaltuoju metų laiku. Ir todėl, kad jos sočios, ir todėl, kad jos maistingos ir dar todėl, kad jos – labai skanios. Šią unikalią skonių įvairovę sriubai suteikia įvairūs skirtingos mėsos gaminių gabalėliai, kurie greitai nuverda ir sultiniui atiduoda savo skonius. Tad ši nebrangi ir praktiška sriuba, anksčiau gaminta „kitą dieną po baliaus” sunaudojant mėsiškus šventės likučius, kas būdavo pradedant nuo keptos mėsos baigiant rūkyta vištiena, kumpeliais, dešromis ar net dešrelėmis. Kuo daugiau skirtingų mėsų dedama į sriubą, tuo gardžiau. Vienok man gaila tų žmonių, kurie nevalgo mėsos – šiupininės sriubos atveju jie lieka visiškai nuskriausti. Visų pirma todėl, kad lieka be karšto srėbalo, kurio taip trokšta kūnas kitą dieną po rimto šventimo. Antra – jie netenka galimybės pasimėgauti ta unikalia skonių gausa, kurią turi tik šiupininės sriubos.

Tačiau kas pasakė, kad šiupininė siuba privalo būti mėsiška? Ne ką prastesnį rezultatą galima pasiekti vietoje sriubos naudojant žuvį. Maža to – šiupininės žuvienės sriubos variantas mano galva savo skoniu nenusileidžia legendinei ir išliaupsintai Marselio žuvienei Bouillabaisse.

Ji kupina žuviškų skonių ir kartu išlaiko visas šiupininės sriubos tradicijas bei joje esančius skonių derinius. Ir šiai sriubai taip pat galioja tos pačios taisyklės, kaip ir mėsiškai šiupininės sriubos versijai: kuo daugiau skirtingos žuvies bus panaudota sriubai, tuo gardesnė ji bus.

Vienintelė bėda, ar labiau trūkumas yra tas faktas, kad Lietuvoje žuvis yra brangi ir jos pasirinkimas yra negausus, todėl aš šiai sriubai žuvį perku tuomet, kai prekystalius nukloja nuolaidos. Net ir nukainota žuvis tiks sriubai, vienok savikaina sumažėja kartais.

Šį kartą panaudojau keturių rūšių žuvis: kažkurios baltos jūrinės žuvies file (jau nepamenu kas tiksliai tai buvo), menkę, lašišos file ir dar pirkau karštai rūkytų lašišų kaulų, kurie nepateko į kadrą. Apie juos esu užsiminęs kai pasakojau apie rūkytos lašišos sriubą, tai nesikartosiu.

Pradžia gana paprasta: mus reikia nukaulinti žuvį, todėl gamybą pradėsime nuo sultinio virimo taip nušaudami du kiškius vienu šūviu – ir mėsa nuo kaulų lengviau atsiskirs ir sultinys bus sodresnis.

Žuvį smulkiname jums patogiais gabalais ir dedame į puodą.

Užpilame žuvį šaltu vandeniu, tik nepersistengiame – sultinio nereikia daug, apsėmė žuvį ir užteks. Statome ant ugnies, neskubriai užverdame, nugraibome putas ir dedame standartinius sultinio prieskonius: svogūną, morką, juodųjų pipirų žirnelius, kelis lauro lapus, prieskoninių žolelių stiebelius, vieną – kitą pomidorą jei turite ir pan. Palaukiam kol vėl užverda ir verdame 30min. Tiek tikrai užteks, kad užvis tinkamai išvirtų ir jos mėsa lengvai atsiskirtų nuo kaulų.

Nukaičiame ir visų pirma iš puodo atsargiai (kad nesubyrėtų) kiaurasamčio pagalba išimame žuvį, atidedame atvėsti. Išgraibome prieskonius ir sultinė nukošiame į kitą puodą, atidedame.

Kol žuvis kaista keptuvėje gaminame klasikinį šiupininės sriubos „bazės” paruoštuką: ant aliejaus gerai apkepame kubeliais pjaustytą svogūną, morką ir raugintus agurkus. Kepame tol, kol svogūnai karamelizuosis, tada dedame agurkus ir kepame kol jie suminkštės, žodžiu viskas kaip jūs mokate. Suminkštėjus agurkams dedame kelis šaukštus pomidorų pastos, įmaišome, pakepame iki lengvos karamelizacijos (pasta įgauna papildomo saldumo) ir nukaičiame.  Turi būti panašiai taip:

Dabar grįžtame prie jau atvėsusios žuvies ir ją iškauliname, atskirdami mėsą nuo kaulų ir odos, pirštais pasmulkindami gabalėliais. Dedame puodą su sultiniu ant ugnies ir lengvai atsidūstame: pagrindinis darbas padarytas, liko malonioji dalis.

Į užvirusį sultinį dedame keptuvėje apkepta „bazę”, įmaišome.

Tada beriame dvi saujas smulkintų (ar nesmulkintų, jei taip mėgstate) alyvuogių be kauliukų.

Tada suberiame konservuotus kaparėlius – aš juos perku nedideliuose 100g. indeliuose – suberiu visą indelį kartu su sultimis.

Sudedame į puodą iškaulintą žuvies mėsą, pamaišome. Ragaujame ir sūdome pagal poreikį, gardiname maltais juodaisiais pipirais.

Kol sriuba ramiai verda smulkiai sukapojame puokštelę krapų ir puokštelę petražolių lapelių kartu su stiebeliais. 2/3 gautų žolelių metame į puodą, įmaišome ir iškart nukaičiame. Leidžiame sriubai nustoti virti ir pabręsti neuždengtai ~10min.

Dabar jau galima ją pilti į dubenėlius, užbarstyti likusiais kapotais žalumynais ir tiekti į stalą.

Galima valgytojams pasiūlyti riebios grietinės pagardui, ji irgi puikiai tiks. Ir štai ji – karališko skonio šiupininė žuvienė. Aš neliaupsinsiu jos skonio, jei pagaminsite – jūs patys suprasite apie ką aš čia besiseilėdamas rašau. O jei nevirste, tai ir pasakot prasmės nėra, nes visos skonių puokštės perteikti nepavyks.

Gal tiesiog keli patarimai pabaigai:

  • klasikinė šiupininė yra kiek rūgštoka, tam naudojamos citrinos sultys – čia jos irgi tiks, šlakstykit jau išvirę savo skonio nuožiūra;
  • nenuskystinkit sriubos! Šiupininė privalo būti tiršta, soti ir maistinga.
  • jeigu mėgstate – galite ją praturtinti jūros gėrybėmis. Tiesiog nusipirkite maišelį šaldytų įvairių jūros gėrybių ir suberkite į užvirusį nukoštą sultinį; tokia šiupininė bus kiek brangesnė bet dar įdomesnė ir gardesnė.

Skanaus!