Foršmakas – tai senas žydų virtuvės patiekalas. Galima sakyti kulinarinis retro. Jis buvo gaminamas dar tais laikais, kai silkės buvo gabenamos medinėse statinėse ir parduodamos tiesiai iš jų. Savaime šis užkandis yra paprastas, tačiau senas ir populiarus, todėl neegzistuoja išgrynintas foršmako receptas. Kiekviena šeimininkė gamindavo foršmaką savaip, arba įdėdama kažką papildomai arba tiesiog iš to, kokius produktus turėjo tuo metu. Todėl ir aš nepretenduoju į autentiką, aš tiesiog papasakosiu savitą foršmako receptą, kuris neprasilenkia su fundamentaliais šio patiekalo principais. Na o jūs jau galėsite ilgainiui koreguoti proporcijas arba recepto sudėtines dalis savo nuožiūra.
Receptą pasakosiu nenaudodamas gramų arba mililitrų – jie čia nėra kritiškai svarbūs. Geriau papasakosiu apie proporcijas, o jūs jau galėsite jas taikyti gaminant savo norimą foršmako kiekį.
Taigi, foršmakui reikės silkės – tiksliau jos file. Snobai sako, kad autentiškas foršmakas gaunamas tik tuomet, kai perkama visa sūdyta silkė su galva, ji filetuojama, išrenkami kaulai ir tokia naudojama foršmako gamybai. Aš nesu snobas, maža to – aš esu tinginys. Man nepatinka krapštyti iš silkės kauliukus. Ne tai, kad nemokėčiau – aš tingiu tai daryti, todėl perku jau filetuotą silkę.
Kaip žinia, iš vienos silkės gaunama dvi file dalys. Pagal tai ir konstruosime recepto proporcijas.
Taigi dviem silkės file reikės pusės galvutės nulupto svogūno, pusės / trijų ketvirčių obuolio be sėklyčių (geriausiai tinka Antaniniai obuoliai), vieno virto kiaušinio, dviejų piene mirkytų batono riekelių.
Visus šiuos produktus reikia sumalti mėsmale smulkiu sieteliu. Tada į dubenį reiktų įdėti nepilną šaukštelį garstyčių padažo, šiek tiek maltų juodųjų pipirų ir visą dubens turinį stropiai išmaišyti šaukštu, kad produktai tolygiai pasklistų ir susimaišytų tarpusavyje.
Foršmakas yra pateikiamas su šiek tiek skrudinta tamsia duona, idealu jei pateikimo metu ji dar būna šilta. Duoną galite skrudinti sausoje keptuvėje, tosteryje ar orkaitėje jei reikia didesnio jos kiekio.
Klaidinga manyti, kad foršmakas yra užtepėlė. Tai šaltas užkandis – kapotinis (anksčiau silkės nemaldavo, ją smulkiai kapodavo) ir jis nėra tepamas. Jis būtinai yra uždedamas šaukštu, ir uždedamas dosniai. Tai, kaip matote, nebrangus patiekalas, tačiau labai lengvas, gardus, visų mėgstamas ir todėl jo svečiams siūloma gausiai bei dosniai.
Dar yra prabangesnė foršmako pateikimo versija, kai ant duonos su foršmaku yra uždedamas šaukštelis standžios grietinės užbarstoma smulkiai kapotais žalumynais. Bet tai nėra privaloma.
Kaip nėra privalomi ir graikiniai riešutai, bet jei jų turite foršmako gamybos metu – įberkite saujelę tiesiai į mėsmalę, kartu su kitais produktais. Jie suteiks papildomos malonios tekstūros ir skonio natų.
Jau pagamintą foršmaką galima laikyti uždengtame inde šaldytuve 2 – 3 dienas.
Štai tiek apie paprastą, bet labai gardų ir sveiką vintažinį žydų virtuvės patiekalą foršmaką. Pasigaminkite jį – juk viskas, kas yra nauja tėra gerai pamiršta sena 😉
