Aš pats nekuriu receptų. Taip, būna taip, kad improvizuoju vieno ar kito recepto ribose, tačiau tai būna minimalūs pakeitimai, kurių pasekmes galiu tiksliai prognozuoti. Tačiau receptų nuo pradžios nekuriu, mokausi iš kitų, jau sukurtų receptų ir žmonių patirties. Aš peržvelgiu šimtus, gal net tūkstančius receptų. Didžioji dauguma jų būna visiškas šlamštas – banalūs ir nuobodūs valgiai su grubiomis gamybos klaidomis. Tačiau kartais pavyksta „iškapstyti“ tikrų kulinarinių perlų. Taip nutiko ir šį kartą. Akis užkliuvo už keisto pavadinimo „vengriška grybų sriuba“. Vengrija ir grybai? Vengrija ir paprikos tai taip, o grybai? Ir dar sriuba? Pasidarė įdomu. Kai perskaičiau, kad tai sriuba, verta „to die for“ kiek suabejojau – dažnai tokie pompastiški apibūdinimai skirti vidutiniškiems receptams sustiprinti. Tada pradėjau gilintis dar labiau ir tikrinant faktus bei gretinant receptus supratau, kad absoliučiai visi gaminę šią sriubą ją liaupsina kaip išmanydami. Tai suintrigavo, todėl  nutariau ją pasigaminti ir aš. Juolab, kad receptas iš pirmo žvilgsnio paprastas ir nebrangus.

Vengriška grybų sriuba

  • 500g. šviežių arba šaldytų grybų. Geriau kuo įvairesnių.
  • 2 šaukštai sviesto
  • 2 dideli svogūnai
  • 1 stiklinė pieno
  • 1 stiklinė grietinės
  • valgomasis šaukštas saldžiosios paprikos miltelių
  • valgomasis šaukštas sojos padažo
  • 1/2 citrinos sulčių
  • po saują kapotų petražolių ir krapų
  • 2 šaukštai miltų
  • 1/2 litro vištienos arba daržovių sultinio. Arba vandens.
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagardinimui
  1. Svogūnus stropiai susmulkiname ir pakepiname ant sviesto storadugniame puode, ant vidutinės ugnies ~5min.
  2. Suberiame smulkintus grybus, kapotus krapus, paprikos miltelius. Pasūdome, išmaišome.
  3. Uždengę patroškiname ant mažos ugnies 15min., kartais pamaišome.
  4. Kol grybai troškinasi piene išmaišome miltus, kad jie pasklistų tolygiai.
  5. Į puodą įspaudžiame citrinos sultis, pašlakstome sojos padažą, supilame pieną ir sultinį, gerai išmaišome.
  6. Ant mažos ugnies patroškiname dar 10-15min. dažnai pamaišydami, kad miltai neprikibtų prie dugno.
  7. Paragaujame, pasūdome jei reikia. Beriame maltus pipirus, smulkiai kapotus petražolių lapelius, dedame grietinę ir išjungiame ugnį.
  8. Maišome, kol grietinė ištirpsta ir tolygiai pasiskirsto sriuboje. Uždengiame, leidžiame pabręsti 10-15min.
  9. Pateikiame su šviežia, traškia balta duona ar bandele. Puošiame kapotais petražolių lapeliais.

Ir aš sąmoningai vartojau žodį „gaminti“ – sriuba beveik nėra verdama. Yra toks kulinarinis terminas sauté, neturintis tikslaus vertimo į lietuvių kalbą ir apibūdinamas kaip lengvas apkepimas riebaluose atvirame inde. Žodžiu švelnus, neskubrus kaitinimas riebaluose, tartum gaminant padažą. Tai štai šią sriubą reikia sauté, kiek tik įmanoma. Tada jūs gausite švelniai kreminį, bet labai turtingą skoniu rezultatą, kuris išties maloniai nustebina.

O visa kita – gana greita ir paprasta. Ir svarbiausia, kad ši sriuba visiškai kitokia, nei mes esame įpratę, kai ragaujame grybų sriubas. Turtinga ir soti.

Keli patarimai: grybai tiks ir švieži ir šaldyti. Čia labiau svarbu jų įvairovė, kuri sukuria ypatingą skonį ir aromatą. Aš naudojau 250g. šviežių pievagrybių ir tiek pat šaldytų baravykų. Ypač skani ji turėtų būti rudenį, kai iš miško parsineši pintinę įvairiausių grybų.

Skirtingose versijose naudojami skirtingi pasiūlymai dėl sultinio, senosiose versijose tiesiog naudojamas vanduo – palieku tai jūsų nuožiūrai. Aš naudojau vištienos sultinį, jis labai tiko. Ir, kaip turbūt jau supratote, pakeitus vos kelias detales šią sriubą lengvai paversite vegetariška.

Iš recepte paminėtų produktų kiekio pagaminsite 4 – 6 porcijas sriubos. Sriubos, tikrai vertos „to die for“.