Rugsėjis – tai ne tik tas mėnuo, kai baigiasi vasara. Tai mėnuo, kai Lietuvoje pilnai sunoksta saldieji pipirai, dar žinomi kaip paprikos. Ir tai yra tas mėnuo, kai rytais prasideda rūkai, o vakarais – guodžiantys patiekalai. Dar nelabai kaloringi, nesunkūs ar sudėtingi, bet jau šildantys ir guodžiantys. Troškinta įdaryta paprika yra kaip tik toks patiekalas.

Pamenu, anksčiau šis patiekalas buvo labai populiarus. Jis buvo gaminamas kiekvieną rudenį, kuomet turgaus ir parduotuvių lentynas nuspalvindavo pasipūtusios įvairiaspalvės paprikos. Vėliau šis patiekalas prarado savo šlovę, mat atsirado įmantresnių patiekalų. O šis – tarsi virtuvės baldų komplektas iš 90-ųjų – nugulė dūlėti prisiminimų archyvuose. Ir man dėl to gana liūdna, mat istoriškai patiekalas yra klasikinis, gaminamas seniai ir ne vienos tautos virtuvėse (žinoma, labiau pietiečių tautų 😉 ). Klasikinė versija – tai paprika, kuri yra įdaroma ryžių ir įvairių daržovių bei prieskonių mišiniu ir kepama molinėje orkaitėje.

Aš noriu jums pasiūlyti mėsišką šio patiekalo versiją, kuri yra lengva (tiek gaminimu tiek skoniu), pigi ir nemažiau gardi. Be to, beveik visi augalinės kilmės produktai šiuo metu yra lysvėse ar šiltnamiuose, o tai leidžia išnaudoti visas geriausias jų skonines bei aromatines savybes.

Gamybos etapai iš esmės yra du. Pirmas – paruošti įdarą bei juo prikimšti paprikas, antras – paruošti padažą (ar užpilą) kuriame jos troškinsis. Pradėkime.

Kalakutiena įdarytos saldžiosios paprikos

  • 5 saldžiosios paprikos
  • 400g. kalakutienos faršo
  • 2 pomidorai
  • 200ml riebios grietinėlės
  • 50g. sviesto
  • 1 svogūnas
  • 1 morka
  • 500ml pomidorų tyrės (passata)
  • 1/2 aitriosios paprikos be sėklyčių
  • saujos baziliko ir petražolių lapelių
  • 4 česnako skiltelių
  • 100g mozzarella sūrio, stambiai tarkuoto
  • chmeli-suneli prieskonių
  • druskos, juodųjų pipirų
  • aliejaus kepimui
  1. Paprikas nuplauname, nupjauname jų viršų ties koteliu ir išskabtuojame sėklas bei pertvarėles.
  2. Atidedame kartu su nupjautu viršumi, kuris tarnaus kaip dangtelis.
  3. Į indą dedame faršą, barstome druska, pipirais, chmeli-suneli prieskoniais.
  4. Beriame kubeliais smulkintus pomidorus, plėšytus baziliko lapelius, pilame šlakelį grietinėlės, beriame tarkuotą sūrį.
  5. Viską išmaišome iki vienalytės masės ir šia mase prikemšame paprikas. Į vidurį įdedame nedidelį gabalėlį sviesto. Prikimštą papriką uždengiame jos dangteliu.
  6. Ruošiame padažą: keptuvėje ant aliejaus apkepame smulkintą svogūną, stambiai tarkuotą morką, pasmulkintą aitriąją papriką ir sukapotą vieną skiltelę česnako.
  7. Pilame pomidorų tyrę, šiek tiek sūdome, gardiname pipirais, maišome ir kaitiname ant mažos ugnies ~10min. Jei sutirštėja - skiedžiame vandeniu.
  8. Suberiame kapotus petražolių lapelius, supilame grietinėlę, įtarkuojame likusį česnaką. Išmaišome ir nukaičiame.
  9. Į troškinimo indą ar tiesiog platų puodą sudedame įdarytas paprikas taip, kad jos būtų dangteliais aukštyn, aplink supilame padažą, kad jos būtų iki pusės panirę jame.
  10. Uždengiame ir pašauname į +180C orkaitę 45..50min.
  11. Praėjus troškinimo laikui išimame indą iš orkaitės ir leidžiame pravėsti 10-15min.
  12. Pateikimas: į sriubinę lėkštę dedame vertikaliai papriką su dangteliu, aplink gausiai apliejame padažu.

Atrodo, kad darbo daug, bet taip yra todėl, kad nemažai produktų naudojame ir instrukcijos ilgos. Realiai paruošti ir sukimšti įdarą trunka gal 10min. ir padažas dar gal 15min.

Žodžiu pusvalandis iki orkaitės ir valanda gamybos joje bei vėsinant. Tikrai nesudėtinga. O patiekalas labai skalsus ir aromatingas pavyksta. Tas iš serijos „neįmanoma sugadinti“.

Šiaip šitą patiekalą buvo madinga valgyti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše. Bet man jis labai skanus ir be jų. O štai padažo likučius labai gardu išlaižyti mirkant šviesią minkštą duoną. Jis prisigeria padažo gardumynų ir tirpsta burnoje. Dabar berašydamas net pradėjau abejoti kas skaniau: ar pati kimšta paprika ar po jos likęs padažas duonos mirkymui 🙂

Ai, ir dar tradicinis patarimas: būna žmonių, kurie nemėgsta paprikų. Ar negali valgyti dėl alergijų. Tokiems atvejams aš nupjaunu viršų ir šaukštu išskabtuoju vidų keliems dideliems pomidorams. Tai kas buvo viduje keliauja į faršo mišinį. O išorinė dalis prikemšama įdaru, uždengiama pomidoriniu dangteliu ir dedama į indą su paprikomis. Troškinimo trukmė ta pati. Skonis ne ką prastesnis nei paprikų. Ir dar privalumas – troškinami įdaryti pomidorai nesubyra ir nesutęžta. Išlaiko dailią ir taisyklingą formą.

Tai tiek kulinarinių beprasidedančio rudens džiaugsmų. Orai vėsta, skaitovų ratas vėl auga – matyt visi pradėjo maisto gamybą 🙂 Puiku! Jūsų susidomėjimas yra mano motyvacija rašyti dar.

Iki pasimatymo! 🙂