Kulinarijos kontekste aš save laikau kiek naivoka ir lengvabūde persona. Tai dažniausiai pasireiškia savo galimybių pervertinimu. Antai išbandau kokį naudingą ar įdomų receptą, jis man tinka ir patinka tad pasižadu sau jį kartoti. Ir nieko neužsirašau, nes „čia viskas taip paprasta – aš tikrai atsiminsiu!”. Ir ką jūs galvojate? Taip – kai reikia kartoti aš būnu pamiršęs kokias nors esmines detales ar proporcijas ir pakartoti recepto nebepavyksta. Taip esu praganęs ne vieną gerą receptą, o labiausiai gailiuosi praganyto grybų marinato recepto. Principai aiškūs, sėkmė slypi proporcijose. Net kelis metus iš eilės bandžiau skirtingus – buvo neblogai, bet netobula. Antai prieš metus užmarinavau baravykus „tiks ir taip” principu – gavosi traškūs, gardūs, nuostabūs baravykai! Ir ką? Nebepamenu, nors tu užmušk kokiomis proporcijomis ką dėjau. Gal jūs turit savo firminį grybų marinavimo receptą? Pasidalinkit komentaruose, iš anksto žemai lenkiu galvą už jūsų pastangas.

Kodėl pradėjau nuo saviplakos? Nes šiemet radau fantastišką būdą konservuoti cukinijas žiemai ir jau beveik pamiršau receptą. O konservai gavosi puikūs, todėl mikliai užrašau receptą čia, idant ir jūs ir aš kitam derliui prasidėjus jį turėtume.

Šis receptas skirtas rugpjūčio mėnesiui – tuomet cukinijos jau būna nusibodę, bet gausiai auga toliau. Šiam receptui tinka visokio dydžio cukinijos, net ir peraugę milžinės, tik reiktų jas nuskusti ir išimti sėklas. Dar rugpjūčio mėnesį tebėra gausu pomidorų, nurautas svogūnų ir česnakų derlius, pilna nebrangių prieskoninių žolelių. Žodžiu daug pigios žaliavos šios mišrainės gamybai.

Proporcijos tokios:

2,5kg cukinijų

1kg morkų

1kg pomidorų

1kg svogūnų

2 galvos česnako

kelios saujos petražolių (ar kitų prieskoninių žalumynų)

300ml aliejaus (naudojau paprastą rapsų)

200g cukraus

200ml acto

2 šaukštai druskos

Gamyba:

cukinijas, svogūnus ir česnakus nulupau, pomidorus ir petražoles tiesiog nuploviau. Daržoves tiesiog susmulkinau virtuvinio kombaino pagalba (galima ir peiliu ar rankine tarka, tiesiog užtrunka ilgiau), česnakus ir petražoles sukapojau peiliu. Viską suverčiau į didelį puodą. Supyliau likusius produktus ir pradėjau kaitint po truputį maišydamas mediniu šaukštu. Maišyti svarbu, idant niekas nepridegtų prie dugno. Užvirė, pamaišydamas pakaitinau dar 15 ar 20 min. ir dar karštą masę išpilsčiau į stiklainius, užsukau dangteliais ir sudėjęs į orkaitę įjungiau pasterizavimo funkciją. Patogios tos modernios technologijos, kaip kažin ką. Jei jūsų orkaitė to nemoka, tuomet naudokite bet kurį kitą jums įprastą pasterizavimo būdą.

Na va ir viskas. Atvėsus tiesiog nuboginau stiklainius į rūsį, kur jie šauniai pailsėjo porą mėnesių ir pradėjau ragauti kas gavosi. O gavosi labai šaunus paruoštukas tolimesnių patiekalų gamybai:

Šiek tiek saldoka, neaštri, minkšta daržovių mišrainė. Aš ją naudoju sriuboms ar troškiniams papildyti (pvz burokėlių sriubai ar barščiams virti). O šiaip galima naudoti kur tik širdis geidžia, tikiu, kad paragavę rasite panaudojimą šiam paruoštukui.

Paprastas, lengvas ir gardus būdas paslėpti cukinijas žiemai, kai jų niekas net nebenori imti 🙂