Pastaruoju metu šiame bloge taip dažnai skundžiuosi kulinarinėmis vaikystės laikų nuoskaudomis jog gali pasirodyti, kad augau nykioje vietoje ir su gimimo metu sugadinta karma. Tiesą sakant taip nėra – vaikystė mano buvo šviesi ir šauni, sekėsi man dažniau nei nesisekė ir viskas buvo gerai. Išskyrus tai, kad kulinarinių traumų, susijusių su viešuoju maitinimu, aš patyriau išties nemažai. Net ir dabar, po daugelio metų, man atrodo kad su karma viešojo maitinimo srityje turiu bėdų – net mano Moteris dažnai būgštauja, kad išėjus kartu pavakarieniauti į restoraną vakaras bus nevykęs, nes būtinai kam nors nesiseks – padavėjui, virėjui, ar dar kam nors ir vakariene liksime nusivylę. 🙂

Bet dabar ne apie karmą, o apie dar vieną prisiminimą iš mokyklos laikų. Mūsų mokyklos valgykloje gamino labai neskanų maistą. Retas patiekalas būdavo skanus. O štai nevykusių buvo visa eilė. Antai ryškiausias neigiamas prisiminimas iš mokyklos valgyklos yra tefteliai. Tai būdavo sprangios ir neskanios mėsos kukuliai, paskandinti bjauriame rudos spalvos ir snarglėtos konsistencijos padaže. Ir jei augantis organizmas dar galėtų toleruoti presuotas pjuvenas primenančius maltinius (valgyt tai norisi!) tai tas padažas užmušdavo norą valgyti net ir neišrankiausiems draugams. Ir visa tai dar bjauriai dvokė šutintais svogūnais bei pridegusiais miltais taip stipriai, jog dar neįžengę į valgyklą mes iš kvapo žinojome, jog šiandien – tefteliai.

Dar vienu metu jie buvo populiarūs gedulinguose pietuose, nes buvo pigūs ir jų buvo galima pagaminti daug. Žodžiu tefteliai yra mano moralinė vaikystės trauma. Net ir VLKK juos gina lauk iš mūsų žodyno ir rekomenduoja vadinti tiesiog kukuliais.

Atmetus negrabių virėjų maisto gadinimo seansus tefteliai istoriškai yra senas vidurio Azijos patiekalas, vadinamas kiufta (kūfta) ir išvertus iš persų kalbos vadinasi mėsos rutuliukai. Kiufta iš Turkijos nacionalinės virtuvės po pasaulį paplito dar Osmanų imperijos laikais ir su skirtingomis improvizacijomis prigijo daugelyje rytų ir vidurio Europos virtuvėse. Tinkamai pagamintas tai yra labai gardus, naminis, guodžiantis patiekalas. Jis nėra sudėtingas, bet reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, nei tiesiog iškepti kotletukus. Šį kartą papasakosiu kaip pasigaminti maltinius su sūrio įdaru ir raudonuoju padažu.

Kukuliai

Jiems reikės maltos mėsos – neriebios kiaulienos ir jautienos lygiomis dalimis. Aš pirkau kumpį, jis nebrangus ir tinka maltos mėsos patiekalams. Tarkime – po 400g. abiejų rūšių mėsos.

Jeigu mėsą malsite patys, tuomet kartu sumalkite ir svogūno galvą bei dvi skilteles česnako. Jei pirksite jau maltą, tuomet svogūną pamirškite, o vietoje česnako smulkinimo galite rinktis česnakų granules. Dar druska ir malti juodieji pipirai bei geras maišymas su padaužymais. Jau esu minėjęs, kad malta mėsa bus lipni, tik ją reikia ilgai ir nuoširdžiai išminkyti kartais net padaužant.

Dar reikės pakuotės mini Mozzarella sūrio, tai tokie maži minkšto sūrio rutuliukai. Jei negausite pirkti – imkite kurį kitą nekietą sūrį ir supjaustykite jį stambiais kubeliais.

Kai viską turite paruošta galima pradėti kukulių gamybą. Šiek tiek sušlapinkite rankas, kad faršas neliptų prie delnų. Paimkite šiek tiek mėsos – panašiai valgomąjį šaukštą su dosniu kaupu – ir išplokite su delnais nedidelį mėsos blynuką. Į jo centrą padėkite rutuliuką sūrio, užlenkite blynuko galus ir ridenkite jį tarp delnų taip, kad susiformuotų dailus rutuliukas, kiek mažesnis už lauko teniso kamuoliuką. Taip kartokite veiksmus kol visa malta mėsa nepavirs dailiais rutuliukais su sūriu viduje.

Paimkite vidutinio dydžio kepimo indą aukštais kraštais ir dugną šiek tiek sutepkite aliejumi. Į sriubinę lėkštę įberkite miltų ir imkite po vieną kukulį, jį dosniai pavoliokite miltuose ir dėkite į kepimo indą. Nežinau kaip jums paaiškinti, bet idealiu atveju kukuliai inde turi užimti visą vietą, palikdami tarpusavyje kuo mažesnius tarpelius. Turi atrodyti panašiai taip:

mėsos kukuliai

Kai sudėsite visus kukulius – atidėkite indą į šoną ir įjunkite orkaitę, kad įkaistų iki +210C. O kol orkaitė kaista – galima pradėti gaminti padažą.

Raudonasis padažas

Plonai supjaustykite vieną svogūno galvą ir vieną morką, jei morką tingite pjaustyti – stambiai sutarkuokite. Į prikaistuvį įpilkite kelis dosnius šlakelius aliejaus, užkaiskite ir sumeskite svogūnus su morka.

Kai daržovės imi švelniai spirgėti – sumažinkite kaitrą iki vidutinės ir pamaišydami apkepkite jas kelias minutes. Panašiai šiuo metu orkaitė jau turėtų būti įkaitusi, todėl indą su kukuliais įdėkite į ją.

Apkepus daržoves į prikaistuvį įdėkite tris šaukštus pomidorų pastos ir pamaišydami kaitinkite ją 5-6min. Tai būtina tam, kad pomidorų pastoje esantis rūgštumas virstų šiek tiek saldesniu.

Įberkite džiovintos saldžiosios paprikos (dar geriau jei ji bus rūkyta), džiovinto baziliko, užberkite maltų juodųjų pipirų ir supilkite litrą karšto vandens. Išmaišykite, kad ištirptų pasta ir kaitinkite padažą ant mažos ugnies. Pasūdykite, paragaukite – padažus ragaukite visada! – jei rūgšties per daug, tuomet galima ją kompensuoti įberiant šaukštelį cukraus.

Atskirame dubenėlyje šaukštą miltų sumaišykite su stikline šalto vandens. Po truputį, dalimis, vandenį su miltais pilkite į padažą, jį maišykite ir stebėkite kaip jis tirštėja. Miltų/vandens mišinys ir skirtas padažo sutirštinimui. Na, teoriškai mes galėtume jį sutirštinti pakaitinant ilgiau ir nugarinant dalį vandens, bet šiuo atveju neturime tam laiko.

Kai padažas ims švelniai tirštėti nukaiskite prikaistuvį ir nukoškite padažą per sietelį. Mums reikia tik šiek tiek klampaus skysčio be priedų. Padažas jau pagamintas.

Troškinimas

Panašiai šiuo metu kukuliai bus jau apkepę, todėl išimame indą iš orkaitės (atsargiai – bus karštas!) ir užpilame kukulius padažu, kad jis beveik pilnai juos uždengtų:

kukuliai su padažu

Tuomet indą vėl pašauname į orkaitę ir kepame / troškiname dar 15min.

Šiam laikui pasibaigus indą išimame ir galime pradėti pateikimą.

Garnyrui galite rinktis tai ką mėgstate – ryžius, makaronus, bulvių ar kokią kitą košę. Man patinka grikiai. Dedu kalnelį grikių lėkštės centre, ant jų dedu kelis kukulius ir viską gausiai palaistau raudonuoju padažu.

kukuliai su padažu

Dabar galima pjauti kukulį, žiūrėti kaip iš jo centro tysta išsilydęs sūris ir visa tai užkąsti padaže įmirkusiais grikiais. Gardu, aromatinga, labai sotu.

Jei mėgstate, tuomet čia tiks marinuotos daržovės – agurkėliai, pomidorai ar cukinijos. Vis tiek žiemą šviežios, šiltnaminės daržovės labiau gražios nei skanios, todėl neverta jomis gadinti šio jaukaus patiekalo.

Beje, jei išėmę iš orkaitės indą su kukuliais pamatysite padaže baltas dėmeles – tai nieko baisaus. Tiesiog besitroškinant sūris išsilydė ir ištekėjo iš netobulai pagaminto maltinio. Bet ne bėda, skonio tai nesugadins, o maltinių gamybos įgūdžiai savaime atsiras su laiku, tiesiog gaminkite dažniau 🙂

kukuliai su padažu

Skanaus!