Lečo (veng. lecsó) yra klasikinis vengrų virtuvės patiekalas, paplitęs po beveik visą rytų Europą. Nėra vieningo lečo recepto, tačiau vieningai sutariama, kad jame privalo būti trys daržovės: saldžioji paprika, pomidorai ir svogūnai. Toliau jau skonio ir fantazijos reikalas. Neretai į lečo dedamos morkos, kepti svogūnai ar net smulkinti česnakai. Dar lečo yra ruošiamas kaip konservai žiemai, siekiant išsaugoti derlių, kuomet prinoksta pomidorai ir saldieji pipirai.
Lečo ir yra vasaros skonių bei aromatų vainikas, savyje sutalpinęs visus geriausius skonius. Tai lengvas troškinys, kuris yra pateikiamas kaip pagrindinis patiekalas, arba kaip garnyras mėsiškiems patiekalams. Aš lečo modifikavau savaip ir paverčiau jį gardžia ir aromatinga sriuba, pagaminta iš paskutinių lietuviškų pomidorų bei paprikų, kurias spėjau įsigyti turguje. Kaip bežiūrėsi, o vasara baigėsi, baigėsi ir vasariškos daržovės. Dabar jau nebeliko ką skinti iš lysvės, gal nebent petražolės dar laikosi. O visa kita bus imama iš podėlių, kur sukauptas per vasarą sukauptas derlius. Ir ši lečo sriuba yra tartum atsisveikinimo patiekalas prieš iššluojant šiltnamius ir uždarant jų sezoną iki pavasario.
Lečo sriuba gana paprasta ir pagaminama lengvai.
Keptuvėje ant aliejaus pakepiname kubeliais smulkintus svogūnus, salierų stiebą ir morkas, vėliau beriame smulkintas saldžiasias paprikas. Pomidorus susmulkiname blenderiu (nereikės vargti nuimant jų odelę) ir gautą tyrę supilame pas daržoves. Padruskiname, pabarstome prieskoniais – juodaisiais pipirais ir saldžiosios paprikos milteliais. Galima ir čili miltelių pabarstyti, jei norite labiau šildančios versijos.
Kol viskas lėtai troškinasi pukšint pagaminame mėsos kukulius, naudojant maltą kiaulieną ar jautieną, tarkuotą kietąjį sūrį, su česnaku kapotus petražolių lapelius ir vieną kiaušinį su trupučiu drukos. Viską išmaišome, kad produktai išsimaišytų tolygiai. Formuojame vidutinio dydžio kukulius – didesnius už stalo teniso kamuoliuką, bet mažesnius už lauko teniso kamuoliuką 🙂
Padažą supilame į kepimo formą, į padažą sudedame kukulius, kad jie būtų iki pusės panirę į daržoves. Galima šliukštelti stiklinę vandens.
Visa tai pašauname į 180C karštumo orkaitę ~45min. kol kukuliai nepradės dailiai skrusti ir ruduoti. Tada ištraukiame patiekalą lauk:
Patiekiame plačioje lėkštėje, pasemdami daržovių ir sultinio, į vidurį įdedame mėsos kukulį. Valgome, kaip tradiciškai valgomas lečo, karštą su daug šviesios purios duonos. Galima net laužyti ją gabalais ir mirkyti sriuboje kaip padaže. Labai gardu.
Galima ginčytis, kad tai ne sriuba, o troškinys. Gal. Man tai sriuba. Su daug gardaus sultinio, išsiskyrusio iš daržovių ir pikantiško mėsos kukulio, kurio paskendusi dalis išsitroškino, o viršutinė – iškepė. Gardu, maistinga ir neapsunkina. Ir pagaminti paprasta.
Paragaukite!
